„Nėra ir nebus nekenksmingų skalūnų dujų išgavimo technologijų. O tos, kurios naudojamos ir ruošiamasi naudoti Lietuvoje, veda į ketvirtadalio Lietuvos sunaikinimą, Kuršių marių ir Baltijos jūros užteršimą. Tai akivaizdžiai vykdoma ekonominė afera. Tai būtų didžiausias nusikaltimas Lietuvių Tautai per visą mūsų istoriją. Tai kas išmetama į žiniasklaidą, tėra propagandiniai viešųjų ryšių triukai, kurie  labai mažai turi bendro su tuo, kas yra tikrasis pavojus.“ – Vytautas Švanys, inžinierius geologas – hidrogeologas, naftos gavybos inžinerija

‘‘Skalūnų dujų žvalgyba ir gavyba, dėl jo kenksmingo metodo, dėl tų naudojamų chemikalų, žemės pagrindo laužymo, sukeliamų pasekmių yra pati didžiausia afera per mūsų organizacijos 25 metų gyvavimo istoriją. Didesnės,  globalesnės aferos aš nežinau ir nesusidūriau. Netgi kiaulių fermos palyginus atrodo vaikiškas žaidimas.” – Rimantas Braziulis, žaliųjų judėjimo pirmininkas, buvęs laikraščio ”Žalioji Lietuva” direktorius

„Visiems, kas kalba apie skalūnines dujas, reikėtų lipnia juosta užsilipdyti burnas. Tai būtų geriausia išeitis. Negalima apie tai kalbėti iš viso. Negalima kalbėt apie naujų taršos šaltinių kūrimą mūsų regione, nes tai būtų Tėvynės išdavystė.‘‘ – Vladimiras Berezinas, Ukrainos žaliųjų atstovas

“Skalūnų dujų gavyba (“fracking”) yra neįtikėtinas pavojus žmonių rasei. Aš nežinau, kodėl jie iš vis tai daro. Žmonės nori lengvų pinigų, taip griaudami šalies ateitį.” – Yoko Ono, Džono Lenono našlė, “Artist against fracking” įkūrėja

Informacinis koncentratas: viskas ką jums reikia žinoti apie skalūnų dujas

Pastaba. Šie brėžiniai daryti 2013 metais, o 2015 metais buvo pakeisti mokesčių tarifai. Tuo metu buvo priimtas sprendimas nuo 2015 metų skalūnus išgaunančias kompanijas apmokestinti 1 procento tarifu (!), t.y. Lietuva ne tik užteršiama, bet ir atiduoda visą pelną užsienio subjektams. 

Skalūnų “buldozeris” stojo dėl kritusių naftos kainų,  skalūnų gavyba tampa nekonkurencinga esamomis sąlygomis, nes jų gavyba palyginus su įprastine nafta dėl specifinių išgavimo technologijų –  yra brangesnė net keliolika kartų, jos ištekliai riboti (Lietuvoje  skalūnų, JAV energetikos informacijos agentūros duomenimis, užtektų tik 3 metams).

Kaip vyksta hidraulinis skaldymas (“frackingas”)?

Skalūnų išgavimo technologija per 7 minutes (VIDEO)

Skalūnų išgavimo technologija per 2 minutes (VIDEO)

Europos parlamento ir Lietuvos mokslo akademijos tyrimai

“Galima abejoti, ar po žeme įpurkšti toksiškas medžiagas turėtų būti leidžiama, ar draudžiama, nes dėl tokios praktikos sumažėtų galimybių vėliau panaudoti užterštą sluoksnį (pvz., geoterminiais tikslais) arba šių galimybių apskritai neliktų, be to, ilgalaikis poveikis dar nėra ištirtas. Aktyvioje skalūnų dujų gavybos vietoje į kvadratinį metrą įpurškiama apie 0,1-0,5 litro cheminių medžiagų.”

Europos Parlamento studija: Skalūnų dujų ir skalūnų alyvos  gavybos poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai

1) 2011 m. birželis ES politikos departamento tyrimas. 30-34 psl. Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto užsakymu atliktas ir 2011 m. birželio mėn. paskelbtą tyrimas, kurio autoriai – Stefanas Lechtenbiomeris (Stefan Lechtenböhmer), Miatijas Altmanas (Matthias Altmann), Sofija Kapito (Sofia Capito), Žoltas Matra (Zsolt Matra), Verneris Vaindrorfas (Werner Weindrorf), Verneris Citelis (Werner Zittel), atsakingasis administratorius – Lorencas Vikarijo (Lorenzo Vicario). Santrumpų ir literatūros sąrašų į šią publikaciją neperkeliame – prireikus, juos galite rasti originalioje publikacijoje PDF formatu.

Tikimės, kad šioje publikacijoje pateikta mokslinė informacija norintiems padės susidaryti savo nuomonę apie skalūnų pramonės keliamus pavojus, galimą ekonominę naudą ir žalą Lietuvos gamtai ir kraštovaizdžiui.

2) 2013 m. kovo 18 d. Lietuvos mokslų akademijos narių komisijos dėl skalūnų dujų žvalgybos ir gavybos poveikio aplinkai bei žmonių sveikatai vertinimo išvados (20-21 psl) LMA-komisijos-isvados-del-skalunu-duju 

Mokslininkų (LMA) išvadų aptarimas Seime. Kaip bus utilizuojami chemikalai:

Chemikalų sudėtis – naudojamų cheminių medžiagų sąrašas:

Kiekvienam gręžiniui – unikali cheminio mišinio sudėtis, nustatoma tik išgręžus gręžinį. Nežinoma kaip jos reaguos tarpusavyje, kaip  reaguos su uolienomis ir žemiau esančiai elementais. Oficialiai skelbiamas iki 600 gavyboje naudojamų elementų pavadinimai. Vienu metu naudojama 3-15 skirtingų cheminių elementų “puokštė-kulinarinis receptas“. Vien tik į vieną grežinį, supompuojama nuo 80 iki 300 tonų chemikalų (!) Štai bū­ti­na hid­rau­li­nio skys­čio su­de­da­mo­ji da­lis yra bio­ci­das gliu­tar­de­hi­das, ku­rio mi­li­jo­ni­nė kon­cent­ra­ci­jos da­lis už­mu­ša viską kas gyva… 

Ištrauka iš Mokslo Akademijos išvadų:

„Žemiau pateikiamas kai kurių žinomų naudojamų cheminių medžiagų apytikris sąrašas ir charakteristikos. Ardymo skysčiui paruošti naudojamų chemikalų sąrašas neskelbiamas, todėl pateikiamas sąrašas neišsamus. Šalia minėtų jame gali būti naudojami ir kiti pavojingi chemikalai.

  • 2-Butoksietanolis (arba etilenglikolio monobutilo eteris) – organinė medžiaga, kurios teigiama savybė – savaime vykstantis skilimas paviršiniame vandenyje, kai yra deguonies. Skilimo pusamžis sudaro 7–28 dienas. Kai nėra deguonies, skilimas yra lėtas.
  • Nonilfenolio etoksilatas. Tai yra paviršinio aktingumo medžiaga, suteikianti skysčiui gebėjimą geriau prasiskverbti į smulkius plyšius. Be to, matyt, yra naudojamos ir kitos panašios medžiagos, kurių yra gausu. Panašios medžiagos naudojamos skalbimo priemonių gamyboje. Dauguma jų geba savaime irti vandenyje veikiant deguoniui ir kitiems išoriniams veiksniams.
  • Tetrametilamonio chloridas – toksiška medžiaga.
  • Tiazolio dariniai – toksiškos medžiagos.
  • Aromatiniai angliavandeniliai (benzenas, naftalenas ir jų alkilinti dariniai). Tai – toksiškos, bioakumuliacinės, mutageninės ir kancerogeninės medžiagos, sunkiai irstančios aplinkoje.
  • Įvairių klasių organiniai junginiai – akrilamidas, hidroksilaminas ir kt., turintys toksiškų, mutageninių ir kancerogeninių savybių.
  • Aromatiniai angliavandeniliai (benzenas, naftalenas ir jų alkilinti dariniai). Tai – toksiškos, bioakumuliacinės, mutageninės ir kancerogeninės medžiagos, sunkiai irstančios aplinkoje.‘‘

Grįžtamame skystyje, be minėtų, gali būti ir kitų toksiškų medžiagų, atkeliavusių iš giluminių sluoksnių. Tarp jų gali būti toksiškų metalų jonų – gyvsidabrio, švino, arseno. Kitos toksiškos medžiagos gali susidaryti dėl sudėtingų biogeocheminių reakcijų su ardymo skystyje esančiomis medžiagomis. Be to, iš giluminių sluoksnių grįžtančiame skystyje gali būti radioaktyvių elementų, pvz., urano. Ypač dažnas yra radioaktyvus radonas, kurio skilimo produktai taip pat yra radioaktyvūs ir gali plėvelės pavidalu kartu su kitomis medžiagomis nusėsti ant vamzdžių, siurblių ir kitos įrangos vidinių sienelių, taip pat patekti į paviršinius vandenis.

Dar vienas vandens taršos aspektas yra vietovės uždruskinimas. Jo intensyvumas priklauso nuo gavybos masto ir nuo to rajono gamtinių sąlygų – kritulių kiekio ir pan.

Nemažą pavojų gali kelti metano dujos, ištirpusios paviršiniame vandenyje. Yra patikimai įrodyta, kad gavybos rajonuose būna padidėjusi ištirpusio metano koncentracija. Izotopiniu metodu įrodyta, kad metanas yra termogeninės kilmės. Vietovėje, kurioje foninė metano koncentracija sudaro 1,1 mg/l, dėl skalūnų dujų gavybos vandens gręžiniuose užfiksuota padidėjusi vidutinė metano koncentracija iki 19,2 mg/l, o maksimaliai siekė net 64 mg/l.

Pastaroji koncentracija yra pavojinga dėl sprogimo ar gaisro. Patikimai dokumentuotas gyvenamojo namo sprogimas, sukeltas susikaupusio metano aktyvaus dujų išgavimo rajone.“

LMA-komisijos-isvados-del-skalunu-duju

Kaip toksiniai chemikalai patenka į vandenį?

Kuo skiriasi įprastinė naftos gavyba nuo skalūnų gavybos?

Gręžinių pjūviai žemės gelmėse

Ar žinai, kad:

  • 1 gręžiniui (Žvalgybiniui/ Gavybiniui) reikia 15 tūkst.kub.m. vandens ir 75 tūkst. litrų chemikalų;
  • Lietuvoje gali būti iki 10 000 tokių gręžinių. Gręžinių tankumas: nuo 2-6 gręžinių – 1 kv.km;
  • Iš 1 gręžimo aikštelės (jos plotas žemės paviršiuje 3–5 ha) gelmėse apimamas nuo 250 iki 2400 ha plotas. Plotai, apimami iš atskirų aikštelių, sieks vienas kitą arba net persidengs. Produktyvi storymė bus ištisai pažeista gręžskylėmis ir plyšiais. Jei Vakarų Lietuvoje vyktų visavertė gavyba, PAŽEISTOS žemės gelmių storymės tūris būtų ~1200 km3 (!!!).
    (Lietuvos Mokslo Akademijos narys Gediminas Motuza – LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus tikrasis narys (geologija, gelmių apsauga)
    LMA-komisijos-isvados-del-skalunu-duju )

 

Kaip atrodo gręžiniai iš viršaus?

JAV, Kolorado valstija (fotoreportažas) – A Must Read Account of Fracking Colorado

Šokiruojančios fotografijos iš pirmųjų skalūnų dujų gręžinių Ukrainoje: Donbaso ekologinė katastrofa (fotoreportažas)

Hidraulinis vanduo

Prieš skalūnų gavybą protestuojančios šalys (2011 – )

Amerikiečių protestai

Protestuoja Rumunija

Protestuoja Vokiečiai

Protestai Bulgarijoje, privertę uždrausti skalūnų gavybą

Protestuoja Vokiečiai: (filmas, išversta į lietuvių kalbą)

Protestuoja Britai

Visą protestuojančių ir draudžiančių skalūnų gavybą šalių sąrašą rasite ČIA

Paskaičiavimai:

Skalūnų pramonės kuriamos darbo vietos

Skalūnų verslo esmė

Informacinis lankstinukas:


Filmas ‘Pažadėtoji žemė” (The promised land)

Visą filmą galite žiūrėti čia:


Užsienio spaudoje:

Popiežius pasisako prieš “frackingą”

Menininkai prieš “frackingą” – “Artist against fracking

The Guardian. Yoko Ono and Susan Sarandon star in new anti-fracking music video



Skalūnų dujų “burbulas” – krentančios NT kainos, finansuoti atsisakantys bankai, užnuodyta žemė, dvesiančios žuvys…


Oficialūs ekspertiniai tyrimai

1) Lietuvos Mokslininkų Akademijos išvados LMA-komisijos-isvados-del-skalunu-duju

Nepriklausomos ES studijos liečiančių SD gavybos rizikas:

2) Europos Parlamento Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas. (Skalūnų dujų ir skalūnų alyvos  gavybos poveikis aplinkai ir žmonių sveikataiišversta į LIETUVIŲ kalbą)

3) European Commission DG Environment. Support to the identification of potential risks for the environment and human health arising from hydrocarbons operations involving hydraulic fracturing in Europe

Kodėl Europos valstybės baiminasi skalūnų

Chevron reputacija

Protestai Rumunijoje

„Chevron“ kelią užtvėrę lenkai budi jau kelias savaites – uždrausta tema Lenkijos žiniasklaidoje. Kelionėje patirtais įspūdžiais bei surinkta informacija su „Žaliosios Lietuvos“ ir  “Grynas” skaitytojais dalinasi Justina Vidzėnė.



Tikroji Chevron veiklos kaina: 2010 metinė ataskaita:

Originalas: The True Cost of Chevron An Alternative Anual Report May 2011

Išversta į lietuvių kalbą: MetineChevronAtaskaita2010KituZvilgsniu

Apie amerikiečių, Rokfeleriams priklausančios kompanijos CHEVRON veiklą plačiau  žiūrėkite čia;

CHEVRON – kompanija sukėlusi Černobylio masto EKOLOGINĘ KATASTROFĄ Ekvadoro Amazonėje. Skandalingas filmas CRUDE, sugriovęs CHEVRON reputaciją;

Kaip Chevronas parazituoja, teršia gamtą ir pažeidinėja žmonių teises Nigerijoje

Nigerijoje ši kompanija yra įsipainiojusi į brutalų susidorojimą su bendruomene, protestavusią prieš kompanijos veiklą. Žuvo 2 žmonės (4 dalys)

”We Dont Clean Up, We Dont Look Back” (Chevron)

Chevron = The Power Of Toxic Energy

Geriausia dokumentinė juosta – GASLAND (“Dujų žemė”)

Gaslando filmo kūrėjo Josh Fox video žinutė Lenkijai dėl skalūnų gavybos būdų keliamo pavojaus

Pats skandalingiausias ir žinomiausias JAV filmas apie skalūnų gavybą GASLAND (rusų kalba, anglų kalba)


Protestai Lietuvoje:


VIDEO (lietuvių)

Signataro Rolando Paulausko laidoje apie skalūnų burbulą, amerikietiškas peripetijas, tikrąją dujų kainą, tikruosius Chevron atėjimo tikslus diskutuota su: profesoriais G. Motuza, R. Jukniu, geologu V. Švaniu, Seimo nariu, žaliuoju L. Balsiu, Seimo Aplinkos komiteto pirmininku A. Salamakinu, Žygaičių Jonu, žurnalistu ir visuomeninku Pranciškumi Šliužu ir daugeliu kitų.

Turbūt v i e n i n t e l ė  laida apie skalūnus, kurioje aprėpta viskas: nuo žemės gelmių, tikrosios dujų kainos, kraštovaizdžio iki geopolitinio konteksto.

Geologo Vytauto Švanio komentaras

Amerikiečių mokslininko komentaras Lietuvai (Vydūno konferencija, Klaipėdoje)

Geologas Gediminas Motuza (Mokslo Akademija) “Skalūnų pramonė sunaikins žemdirbius ir ekologinius ūkius”

A.Salamakinas (Seimo Aplinkos komitetas) : “Vakarų Lietuvą reikia skelbti Pramonine Zona ir iškeldinti gyventojus”


275 Žemaitijos bendruomenės ir visuomeninės organizacijos pasirašė kreipimąsi PRIEŠ skalūnų gavybą Žemaitijoje. Bendruomenių pirmininkų ir žaliųjų spaudos konferencija

Gyventojų, Seimo narių, vietinės valdžios, žaliųjų aktyvistų ir geologų susitikimas Drėvernoje (Šilalės raj.).

Lobistai ir politikai

Politikai, kurie aktyviai palaikė skalūnų gavybą Lietuvoje:

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis
V. Mazuronis: „Skalūnai – dovana Lietuvai“

Andrius Kubilius – “Chevron investuoja Lietuvoje į skalūnų dujų paiešką. Jei Lietuvoje bus rasta šių dujų – Lietuva ateityje gali tapti naujuoju Dubajumi.”
Opozicijos lyderis Andrius Kubilius: sutarties su „Chevron“ pasirašymas – teisingas žingsnis

Dalia Grybauskaitė
“Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį pasirašė Žemės gelmių ir Poveikio aplinkai vertinimo įstatymų pataisas, kurios atveria kelią pasirašyti sutartį su JAV energetikos kompanija „Chevron“ dėl skalūnų dujų žvalgybos”
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė įstatymus dėl skalūnų dujų

„Prezidentė Dalia Grybauskaitė išvyko darbo vizito į Jungtines Amerikos Valstijas, kur dalyvaus Džordžtauno universiteto garbės daktaro vardo (Doctor of Humane Letters, Honoris Causa) suteikimo ceremonijoje. (…) Susitiks su įtakingais JAV verslininkais bei oficialiai pradės neseniai įsteigtos Lietuvos ir JAV verslo tarybos darbą. Tokio pobūdžio organizacija įkuriama pirmą kartą, jos tikslas yra skatinti Lietuvos ir JAV verslo bendradarbiavimą, investicijų iš JAV pritraukimą į mūsų šalį. Lietuvos ir JAV verslo tarybai priklauso tokios amerikiečių kompanijos kaip „Western Union“, „Exelon Generation“, „Chevron“, „Thermo Fisher Scientific“, „Phillip Morris“, „Maersk Line ltd“.“


Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2014 m. birželio 1 d.:

1)  atnaujinti derybas su potencialiais angliavandenilių išteklių žvalgybos ir gavybos Lietuvoje investuotojais;

2) peržiūrėti ir parengti teisės aktus, kurie sudarytų sąlygas pradėti efektyvų ir ekonomiškai pagrįstą angliavandenilių išteklių žvalgybos ir gavybos procesą Lietuvoje.

Eligijus Masiulis

Gintaras Steponavičius

Eugenijus Gentvilas

Vitalijus Gailius

Dalia Kuodytė

Algis Kašėta